lipti

1 lìpti, -a, -o (-ė); R 1. intr., tr. žengti, kopti (aukštyn, į ką, per ką, žemyn): Ans lìpa aukštyn palaipstais J. Lipù per tvorą K. Lipiaũ lipiaũ [į medį] ir tik lig pusei teįlipiau Ėr. Vaikas į medį lipa kaip voverė, bematant ir viršūnė[je] Jnš. Iš visų pusių šmėklų baidomi ir persekiojami lipo ir lipo jie akmenimis aukštyn J.Bil. Tik vienas senis niekur nebeišėjo iš gryčios ir nebelipo nuo pečiaus A.Vien. Tėvelis tai jau visai iš lovos nelipa (serga) Kt. Per slenkstį lipo, vyžai prilipo Prn. Mat kaip lipiaũ – žnekt ir nudribau nuo laiptų Kp. Lipčiau lipčiau, kad kopėčikes turėčiau Vdk. Lìpsiu an pečių Plm. Kai gaidys ant stogo lipa, bus lietaus Pnd. Netikęs šuo: nors par viršų lìpk anam, nieko nesakys Skd. Pri miegos lipamo[je] (pasistojamoje) trinko[je] atrado imperiolų Šts. Priėjau kalną lipamą ir upelį brendamą JD915. Lipk masto viršūnėlę TDrVII15, FrnS140. | Kumelė lipa piesta MitI376. | Lipamasis stiebas (bot. caulis scandens) LTII441. | prk.: Vėliavos lipo į kalną, iš kalno pakalnėn P.Cvir. Plentas lipa į Panerių kalnus rš. Supleišėjusiais sienojais lipo pupelės, žydėjo jurginai, nasturtos rš. Žiūrėkit, kokia viesula, kaip vilnys ant kranto lipa V.Kudir. Jūra lipa į laivą (apie audrą) Plng. Vienas pradalgys lipo ant kito, ritosi ir ritosi rš. Nuo pergalės ant pergalės lipo S.Dauk. Debesys didelis lìpa lìpa (bus lietaus) Aps. ^ Nelipk kaip varlė ant dalgio (būk atsargus) PPr392. Lipa kaip atbula karvė į medį (iron.) PPr381. Lipa ir lipa kaip ožys Ukm. Nieko nežiūri, lipa kaip gyvulys (grūdasi, veržiasi) Jnš. Lengviau lipti, negu dribti Mrk, Kdn, Rz. Geriaus lipti į kalną, nekaip kristi S.Dauk. Ant palinkusio karklo visos ožkos lipa (apie nuolaidų, lėtą žmogų) Pnd. Į savo daržą gali ir per tvorą lipti LTR(Vl). Tas niekad neužsimuš, katras bijo aukštai lipti, bet tas, katras nebijo Sln. Esu kaip iš upės lìpęs (švarus) Šts. Brolis ne brolis – lìpk iš grūšios Smn. Karvę į medį lipti ar išmokysi? Taip ir aną ar gal kas išmokyti? Dr. Darbas ant darbo lipa (labai daug darbo), įmano žmonės susiplėšyti Žem. Sungaila kaip drobynoms lipa į turtą (nuolat turtėja) KlvrŽ. Jau mūsų linai į antrus lapus lipa (antrus lapus leidžia) Pš. Ir čia pušys į sienojukus lìpa (darosi storos, į sienojus auga) Ėr. Šitas ir ant kunigų gerai lìpa (juos kritikuoja) Gs. Širdis lipa pro burną (labai plaka iš baimės, džiaugsmo) Trk. Lėnutės širdis lipa pro gerklę lauk – taip ji plaka I.Simon. Nereikia lipti žmoguo ant širdies, ir nėkas nėko nedarys Šts. Tam jau smertis ant nosės galo lìpa (greit mirs) Dr.

liptinaĩ adv., liptinõs: Liptinaĩ lipo į tą kalną, taip neužejo Krš. Neleidau, stūmiau – liptinõs įsigrūdo par langą Krš. Liptinõs lipa Pln.

2. intr. pakilus virsti per kraštus: Duona gerai užsiėmė rūgti – iš minkytuvio lìpa lauku Plt. Alus apsiputodams lìpa lauku iš uzbono Plt. Lipa iš geldos ragaišis (ragaišio tešla), pakamšyk! Ėr. Leduitas, tirštas vanduo lipo (liejosi) per kraštus, paglemždamas savo valdžion pievas J.Avyž. | prk.: Sprandas lipo lašinių rievėmis kaip tešla iš po apykaklės P.Cvir.

liptinaĩ adv.: Katrė turi daug darbo su sriuba, – sriuba liptinai lipa iš varinio I.Simon.

3. intr. eiti, vykti: Da lipčiau liepteliu, da jočiau žirgeliu, da mano galvelėj da nieko nėra d. Daug žmonių – galėtumb galvoms lipti (apie didelę minią) B. Lipa vaikai lygu avys speiguotie į būrį, kad būt šilčiau Šts. Šitai lipame ing Jerozolimą DP212. 4. intr. ropoti: Toks didelis vabalas per stalą lipa Vb. Blusos lìpa par blauzdas Ėr. Tarakonai suolais lìpa Vs. Per stalą lìpa vorys (voras) Vs. 5. intr. tikti (apie kortas): Kur čia dešimkę meti – nèlipa Krš.

◊ ãkys lìpa ant (iš) kaktõs sakoma apie labai besistengiantį: Barbutei net akys lipa ant kaktos iš smalsumo S.Čiurl. Bronės ãkys lìpa iš kaktõs – noria visus paršaukti KlvrŽ. ant akių̃ lìpti daug būti: Audeklai lipa ant akių (daug yra austi) Ds.

į akìs lìpti priešintis, priešginiauti: Dykas vaikas, lìpa tėvuo į akìs Ub.

ant galvõs lìpti grūstis, spaustis: Tiek prisirinko žmonių, kad lipa ant galvos, nėra kur apsisukti Jnš.

ant kulnų̃ (galvų̃) lìpti versti skubėti, raginti: Prasidėjo laukų valymas, statyba lipa ant kulnų J.Avyž. Pavasario darbai lipa ant kulnų sp. Pulkas lipo ant kulnų batalionui, divizija – pulkams rš. Jei lipsi ant kulnų, dirbs Srv. Negaliu suspėti – lipa ant galvų kiti darbai Nm.

ant kulnų̃ (ant kul̃no, kulnañ, kulnuõs) lìpti įdurmais ką daryti (eiti, vyti); neatsilikti; žr. kulnas.

ant síenų lìpti

1. nesitverti baime, alkiu, skausmu ir pan.: Mano balso arkliai bijo – net ant sienų lipa, kai surėkiu Dbk. Kiaulės žviegia, draskosi – ant síenų lìpa (nori ėsti) Ėr. Taip dantį sopa – nors ant síenų lìpk Ėr.

2. dūkti iš piktumo: Pasakai ką pryš – spardos, ant síenų lìpa Krš.

į kójas lìpti keltis iš patalo: Tujau lipk į kojas, juk išmiegojai Dr.

\ lipti; antlipti; aplipti; atlipti; dalipti; įlipti; išlipti; nulipti; palipti; perlipti; pralipti; prilipti; sulipti; užlipti